„Marijos radijo“ kolektyvo laukia naujovės – nuo birželio 1 d. pareigas pradeda naujasis programų direktorius – kunigas Povilas Narijauskas, lig šiol vadovavęs Vilniaus akademinės sielovados centrui. Pastaruosius ketverius metus „Marijos radijo“ programų direktoriaus pareigas vykdęs kunigas Gintaras Blužas OFS ruošiasi išvykti į Romą, kur gilinsis į komunikacijos mokslus viename iš popiežiškųjų universitetų. „Man tai – tikra Švč. Mergelės Marijos malonė“, – sako kunigas, kuris jau liepos pradžioje pradės italų kalbos studijas Romoje, kad rudenį galėtų visavertiškai įsitraukti į studijas.
Patirtis ir iššūkiai
„Man sunku pačiam įvertinti darbą, kurį pavyko atlikti, būnant „Marijos radijo“ programų direktoriumi. Ko gero, kiti galės geriau tą padaryti, žvelgdami iš šalies“, – sako kunigas Blužas. Jo vertinimu, vienas svarbiausių pastarojo meto laimėjimų – reguliari visos radijo komandos malda. Jos dėka ryškiai pasikeitė bendra atmosfera, tarpusavio santykiai, darbinis klimatas. „Malda mus labiau sujungė ir padrąsino.“
Vienas didžiausių iššūkių ir toliau lieka rūpinimasis radijo plėtra. Tai niekada nebuvo ir nėra lengva. „Išsikasėte vandens talpyklas, o gyvąjį šaltinį užmiršot“, – toks biblinis priekaištas, pasak išeinančiojo direktoriaus, gerai atspindi ir „Marijos radijo“ situaciją. „Talpyklos – tai savotiškas akivaizdumas, kiek to vandens realiai yra. Ir tikrai būdavo žmonių iš šalies, kurie sakė, kaip čia radijas gyvena, jis – nepatikimas, nėra išsilaikymo šaltinio, o tas „nepatikimas“ tęsiasi jau 12 metų. „Išties, – tęsia pašnekovas – šaltinio nematyti, nežinia, kiek jame yra vandens, tačiau jo niekada ir nepritrūksta. Tuo tarpu talpykla tarsi duoda saugumo jausmą, tačiau ji – ribota.“
Vieną iš pamatinių kun. Blužo nuostatų, lydėjusių darbą radijuje, pasufleravo tuometinis apaštalinis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi. Lankydamasis Kretingoje ir bendraudamas su kunigo Gintaro broliu, nuncijus pasakė: „Jei mokės klausytis, tai viskas bus gerai.“
„Aš tai labai įsidėmėjau, – sako kun. Blužas, – svarbu klausytis kitų, įsiklausyti į kitų patirtis. Šiuo atžvilgiu tikrai daug išmokau iš „Marijos radijo“ prezidentės Egidijos Vaicekauskienės. Ypač patinka jos posakis: „Einam vandens paviršiumi.“ Štai yra galimybė gauti keletą dažnių, – nežinom, ar galėsim juos išlaikyti, bet pasitikėkime Dievu, eikime vandens paviršiumi, žvelkime į Viešpatį... Ir tikrai, gavome tų naujų dažnių, padaugėjo klausytojų, atitinkamai padaugėjo ir aukų – iškart tiek, kiek reikia jiems išlaikyti, – pasakoja pareigas baigiantis direktorius. – Ta rizika – rizika, kai esi komandoje su tikinčiais žmonėmis, kurie nebijo eiti vandens paviršiumi, yra „superinis reikalas“ – išties nuostabi tikėjimo patirtis.“
Šiuo metu „Marijos radijo“ kolektyvą sudaro vienuolika etatinių darbuotojų, iš kurių dalis dirba tik keletą valandų per dieną. Pavyzdžiui, radijui talkina du aktoriai: vienas – muzikinio, kitas – Lėlių teatro. Didelę darbo dalį atlieka savanoriai, kurių yra keli šimtai. Vieni jų veda arba organizuoja laidas, skaito žinias ir tokių yra per 200. „Kai organizuojame padėkos vakarus savanoriams, tenka pasirašyti apie pora šimtų kvietimų“, – juokauja direktorius. Yra ir daugiau savanorių, kurie atlieka įvairius kitus darbus. „Jie keičiasi – tad tikslaus skaičiaus net nežinome. Ateina naujų, kiti pasitraukia, – pavyzdžiui, studentai išvyksta atostogų, jų vietą užima kažkas kitas – radijas yra gyvas organizmas.“
Dabartinė programa: stipriosios ir stiprintinos pusės
„Liudijimas yra paveikesnis už pamokslavimą“, – įsitikinęs kun. Blužas. Todėl programoje jau kuris laikas transliuojama daugiau pokalbių laidų, kuriose galima išgirsti gyvų žmonių liudijimų. „Manau, būtų svarbu, kad tokios laidos išliktų, būtų stiprių vedėjų, galinčių atrasti kuo daugiau pašnekovų.“
Katechetinės laidos irgi svarbios, pabrėžia pašnekovas, tačiau „Marijos radijui“ svarbu kalbėti ne vien tikintiems žmonėms, ne vien mokyti tikėjimo: ypač svarbu, kad laidos būtų skirtos ir žmonėms, esantiems toli nuo Bažnyčios. Pavyzdžiui, per Marijatoną – neseniai vykusį aukų rinkimo vajų, radijui aukojo žmonės, kurie sakėsi neiną į Bažnyčią. „Jie gal turi priekaištų Dievui arba jų tikėjimas labai trapus, tačiau „Marijos radijas“ jiems kažką duoda, jeigu jie aukoja“, – dalijasi mintimis pašnekovas. „Žinome, kad netikintys ar kitų tikėjimų žmonės klausosi „Marijos radijo“, tad svarbu ne tiek pamokslauti, kiek liudyti. Tad labai svarbūs tie žmonės, kurie dalinasi savo tikėjimu – pavyzdžiui, laida „Gera daryti gera“, – žmonės liudija apie gailestingumo darbus ir tai paliečia širdis.“
Per 12 gyvavimo metų radijas sukaupė įspūdingą laidų archyvą. „Tikimės, kad ateityje, kai dar labiau radijas sustiprės, laidas bus galima spausdinti kaip straipsnius, leisti knygas ir taip išlaikyti „Marijos radiją“, – tokia praktika vyksta pasaulinėje „Marijos radijo“ šeimoje“, – svarsto kunigas. „Marijos radijas“ savo produkcijos nepardavinėja, bet gali platinti už auką – radijas išsilaiko iš aukų.
Jau dabar visas gausus laidų aruodas yra prieinamas „Marijos radijo“ internetinėje svetainėje, iš kurios įrašus galima parsisiųsti privačiam naudojimui, nuorodomis galima dalintis kitoje internetinėje žiniasklaidoje.
Estafetės perdavimas
Kas laukia naujojo vadovo? Pirmiausia, žinoma, užduotis tęsti programą. Po vasaros pradėti naują sezoną, vėl kviesti laidų vedėjus. „Nežinau, kaip darbas bus toliau tęsiamas, bet, manau, kad atsiras kažko naujo, bus naujų idėjų, minčių, naujų žmonių – visada, atėjus naujam žmogui į kolektyvą, atsiranda ir naujų savanorių. Labai tikiuosi, kad ir su naujuoju programų direktoriumi ateis naujų žmonių, kurie galės dalyvauti laidose.“ Kun. Narijauskas pastaraisiais metais dirbo universitetinėje sielovadoje, tad „Marijos radijas“ tikisi, jog naujasis vadovas pritrauks žmonių iš akademinės aplinkos – tai dar labiau pakeltų radijo lygį.
„Apie planus derėtų klausti paties kun. Narijausko, – sako kun. Blužas, – tikiuosi, jog radijas eis gilyn, o ne platyn. Platyn atrodo nemažai esame jau išėję, – beveik visa Lietuva girdi programą ir laidų skaičius tikrai nemažas, – reikia eiti ir gilyn, tiek turinio, tiek dvasingumo prasme“, – pabrėžia išeinantysis direktorius.
Vienas iš didžiausių iššūkių, laukiančių ne vien naujojo direktoriaus, bet ir visos „Marijos radijo“ komandos – naujos studijos statyba. Per neseniai vykusį „Marijatoną“, skirtą surinkti lėšų, klausytojai per tris dienas paaukojo per 30 tūkstančių eurų. „Dar dvi savaites priimame aukas „Marijatonui“. Žmonės, atrodo, labai palaiko, ir tai mus labai padrąsino, kad neliksim vieni su tuo rūpesčiu. Palaikymas labai jaučiamas.“
Pagrindinė studija šiuo metu įsikūrusi Kaune, nuomojamose patalpose. Nuomos sutartis eina į pabaigą, o patalpos yra avarinės būklės. Paprastai pasaulinės „Marijos radijo“ šeimos narės turi savo studijas, o Lietuva tokios lig šiol dar neturi. Be to, reikia atnaujinti visą techninę bazę, tai derėtų atlikti kas 8 metus. „Pas mus viskas dar 12-kos metų senumo, naujų kompiuterių negalime įsigyti, nes jiems nebegalime pritaikyti senųjų programų, jos tiesiog neveikia. Reikalingas naujas serveris. Mums atrodo tikslinga „naują vyną pilti į naujus vynmaišius“, užuot investavus į seną griūvantį pastatą.“ Naujoji studija iškils Kauno arkivyskupijos skirtoje vietoje, Kauno senamiestyje, Vilniaus gatvėje. Projektuojamas modernus, gražus, bet ne prabangus statinys, kuris jau pats savaime evangelizuotų žmones: „Ne kartą girdžiu, kai pro šalį eidami žmonės pamato plevenančią „Marijos radijo“ vėliavą, nustebę klausia: „O, čia „Marijos radijas“? Gal grįžę pasidomės, ką jis transliuoja, – svarsto kunigas. – Kartą užsuko pas mus juodaodis iš Norvegijos, atvykęs studijuoti į Kauną. Pamatęs mūsų iškabą, jis užsuko pasikalbėti, užsimezgė ryšys – mūsų muzikos redaktorė pakvietė jį įsitraukti į bažnyčios chorą...“
Pašnekovas pabrėžia, kaip svarbu, kad „Marijos radijas“ būtų matomas: geras to pavyzdys – Vilniaus studija, esanti visai šalia Aušros Vartų, judrioje gatvėje.
Tuo tarpu naujoji studija Kaune pradės kilti tikriausiai rudenį, kai pavyks suderinti projektą ir gauti visus reikalingus dokumentus.
Išsipildžiusi svajonė
„Man tikrai „nuskilo“, – pasakoja būsimasis studentas. – Atsimenu dar pernai spalį, kai Romoje dalyvavome „Marijos radijo“ susitikime su popiežiumi, laukdamas oro uoste kaip tik galvojau, kaip būtų gera dar pastudijuoti Romoje, bet be šansų.“ Tačiau jau visai netrukus, lapkričio 13 d., Šiluvoje, kur kas mėnesį kun. Blužas meldžiasi už „Marijos radijo“ klausytojus, įvyko lemtingasis pokalbis su naujuoju Kauno arkivyskupu Lionginu Virbalu SJ. „Arkivyskupas manęs paklausė, ką dirbau anksčiau, nes nelabai mane pažinojo, o paskui pasiūlė – ar nenorėtum dar pastudijuoti? Aš net nepagalvojęs atsakiau: žinoma!“ Kauno ordinaras pasiūlė pagalvoti apie ką nors, kas būtų naudinga radijui, ir galiausiai nuspręsta pasirinkti komunikacijos mokslus Šventojo Kryžiaus universitete. Pirmaisiais metais teks išklausyti trūkstamus bakalauro studijų kursus, dar dveji metai – magistrantūros programa.
„Labai džiaugiuosi pačiu faktu, kad galiu padaryti pertrauką. Tikrai norėjosi kažko naujo. Daug atidaviau radijui, dabar jaučiu, kad reikia pačiam pasikrauti“, – sako kunigas, seniai svajojęs išmokti mėgstamą italų kalbą. Liepos mėnesį kun. Gintaras jau pradės kalbos studijas Romoje, na, o rudenį – profesinės studijos. „Džiaugiuosi, kad galėsiu studijuoti tai, kas man įdomu, su kuo susidūriau dirbdamas radijuje. Laikau tai Švč. Mergelės Marijos malone.“
Kun. Gintaras Blužas gyvens lietuvių kolegijoje „Villa Lituania“ ir tikriausiai ras būdų, kaip palaikyti ryšį su tėvyne, su „Marijos radijo“ klausytojais: „Dar daug nežinomybės, bet ne primą kartą einu, nežinodamas, kaip viskas bus, pasitikiu Viešpaties vedimu.“
Linkėjimai naujajam vadovui ir komandai
Naujajam direktoriui kun. Gintaras linki to paties, ko jam prieš keletą metų palinkėjo arkivyskupas L. Bonazzi: „Klausytis žmonių, savo komandos, įsiklausyti.“ Kunigas neslepia, kad šios pareigos nėra paprastos, neretai reikia ir tvirtumo: „Kartais tikrai reikia tvirtai stovėti, parodyti stuburą, kai kada tai nėra labai lengva. Nėra paprasta išlaikyti „Marijos radijo“ vertybes, kad jis galėtų tarnauti ilgai, kad liktų savanorystė, kad visą laiką būtų pasitikima Dievo Apvaizda, – pabrėžia jis. – „Marijos radijas“ gyvena iš aukų, ir tai yra pasitikėjimo Dievo apvaizda praktika. Savanorystė yra dvasinio gyvenimo dalykas.“
Pokalbio pabaigai – kun. Gintaro padrąsinimas buvusiems ir naujiems bendradarbiams, taip pat ir visiems vienaip ar kitaip tarnaujantiems Bažnyčioje. Šią dvasinę patirtį, pasak kunigo, neabejotinai lydi Dievo pagalba: „Jei Viešpats skiria žmogų kokiai nors tarnystei Bažnyčioje, pavyzdžiui, kunigą – klebonu, duoda malonę klebonaut, ar kitą – vyskupu, duoda malonę vyskupaut; o jeigu skiria būti „Marijos radijo“ direktoriumi – tai kartu ir malonę, jėgų šias pareigas vykdyti. Manau, tas pats yra ir su pasauliečiais, visame Bažnyčios gyvenime. Viešpats duoda malonę pagal tai, kur esi kviečiamas tarnauti.“
Dėkodami kun. Gintarui Blužui už jo kūrybingą ir atsidavusią tarnystę „Marijos radijuje“, linkime sėkmės sugrįžus prie knygų, semiantis naujos patirties ir įžvalgų, kuriomis neabejotinai paturtins Lietuvos žiniasklaidą.
Saulena ŽIUGŽDAITĖ
Bernardinai.lt
Evgenios Levin nuotraukos
Nuotraukose: Kun. Gintaras Blužas OFS
